IT Patarimai, Pamokos

Jeigu pavargote nuo kasdienių darbų ir ieškote naujų galimybių atsipalaiduoti, išbandykite šaudymo kursus. Ne per seniausiai ir man teko susipažinti su šios paslaugos įdomybėmis ir vingrybėmis. Buvo galima rinktis iš keletos ginklų ir buvau truputį apmokytas, nes žiniu šiame reikale neturėjau. Prisipažinsiu, ėjau kaip visiškas pesimistas. Tačiau apie viską iš pradžių.

Jau daug metų žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Ne, nesu priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, juos įsijungiu kartą ar du per mėnesį. Maksimaliai praleidžiu gal 4-5 valandas prie man patinkančių žaidimų. Juose žinoma tenka ir pašaudyti, pabėgioti ir taip toliau. Tačiau niekada nebuvau šaudęs tikrame gyvenime. Net ir nekilo tokios idėjos, kaip kad kyla kitiems pamišėliams, kurie tikrame gyvenime bando atvaizduoti kompiuterinį žaidimą – pavogti automobilį, nušauti pareigūną ar panašiai.

Taigi vieną dieną užsuko draugas ir pasiūlė sugalvoti kažką naujo, ne tik dviračiai, kuriuos abu mėgstame. Pamatėmę reklamą ir nusprendėme, jog šaudymo kursai bus mūsų tos dienos planas. Todėl greit susiorganizavime kelionę ir nuvykome. Kainos nebuvo labai išpūstos, jos mus tenkino. Greit pravedė instruktažą kaip reikės elgtis. Aprodė ginklus, davė pasirinkti ir paaiškino kaip yra šaudoma. Po keliolikos minučių šaudymo pagavau tą vadinamą „kablį“. Atėjo noras šaudyti taikliau ir taikliau. Taip praleidome net keletą valandų. Prisipažinsiu, jog norėjosi pataikyti kuo taikliau į taikinį ir laikas tikrai neprailgo.

Išėjus lauk, jautėsi palengvėjimo jausmas. Tarsi būtum išliejęs gyvenimo pyktį, kuris kartais tikėtai ar netikėtai susikaupia. Jau laukiu vėl kitos kelionės už kokio mėnesio, kai bus laiko ten nuvykti. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad netgi būtų faina nuvykti su šeima ir pasigrumti kas yra taiklesnis. Na tik nevažiuokit susipykę, kad netaptumėt vienas kito taikiniu.

Ekologija – vieniems kaip vaistažodis, kitiems kaip keiksmažodis. Atėjus ekologijos bumui, visi tikriausiai susidarė savo nuomonę apie tai. Vieni kartojo, jog tai išsigelbėjimas nuo ligų, kiti, jog tai tik pardavėjų noras pasipelnyti ir niekas negali užtikrinti, jog tos prekės bus tikrai ekologiškos. Todėl daugelis nusispjovė į visą ekologiją ir nusprendė tiesiog gyventi kaip gyvenę.

Tačiau, nėra viskas taip blogai kaip atrodo. Jeigu rinksitės ekologiškus produktus tikrai pataikysite ant nemažai produktų, kurie yra tikrai ekologiški. Apskritai ekologiški produktų kategorijoje, produktai yra daug sveikesni, nei tose kategorijose, kur ekologiškų produktų net būti negali. Visokie traškučiai ar panašiai, jie tikrai nebus ekologiški. Patikėkite manimi, jeigu dabar neatrodo, jog svarbu valgyti sveiką maistą, tai atėjus senatvei gailėsitės, jog nesirinkote sveikesnio, mažiau riebaus maisto. Gailėsitės, jog gėrėte įvairius gėrimus su saldikliais, kai galėjote rinktis arbatą ar sultis.

Ekologiški produktai Lietuvoje tikrai artimiausiu metu neišnyks ir su tuo reikia susitaikyti. Bandykite diegti savo vaikams, jog jie rinktųsi sveiką produkciją, ar bent jau dalinai sveiką produkciją. Jau geriau tai, negu jie eis pietauti į greito maisto užkandines, kuriose tik sustorės ir paliks aptyngę. Valgydami sveiką ekologišką maistą, jie taps judresni ir laimingesni. Nes visi žino, jog nuo maisto apsunkęs žmogus dažnai būna tyngus ir nelaimingas.

Neapsikrovęs žmogus, pavalgęs ekologiškos produkcijos geriau miega. Jam daug lengiau užmigti, nes jo minčių neapkrauna maistas. Jeigu netikite sveikos mitybos principais pabandykite dvi savaites padaryti ekspermentą. Vieną savaitę valgykite vien greito maisto užkandinėse, tiek pusryčius, tiek pietus tiek ir pačią vakarienę. O kitą savaite rinkitės vien ekologišką produkciją. Abi savaites rašykite kaip jaučiatės savaitės pabaigoje. Pamatysite kokie dideli ir stebinantys gali būti pokyčiai.

Lietuviai nuo seno turėjo „geras rankas“, jeigu galima jas taip pavadinti. Jie mokėjo meistrauti, daryti ir pasidaryti tai ko reikia. Lietuvių moterys nėra išimtis – rankdarbiai joms patinka ir jos sugeba juos padaryti nuostabius. Tačiau, reikia konstatuoti fakta, jog konkurencija šioje rinkoje gana didžiulė. Atrasti savo nišą yra ganėtinai sunku arba beveik neįmanoma.

Jeigu vien tik paieškos sistemose, tokiose kaip Google pabandysime paieškoti rankdarbių, gausime daugybė puikių rezultatų, o kainos tikrai nebus didelės. Ką jau kalbėti apie skelbimų portalus, kuriuose rankdarbių siūlomos galybių galybės. Renkatis viskas ką Jūs turite padaryti, tai tiesiog žinoti ko norite ir kiek esate pasiryžę mokėti. Tikriausiai vistiek rasite gerą kokybės ir kainos santykį šioje kosminėje pasiūloje.

Tačiau jeigu visgi apsisprendėte žengti į šią rinką ir pabandyti parduoti savo rankdarbius nusiteikite aršiai kovai. Dėl kiekvieno kliento gausite pakovoti, nes rankdarbiai tikrai nėra pirmo būtinūmo prekė. Paklausa nėra didelė, o kaip minėjome konkurentų turėsite.

Visų pirma stenkitės sugalvoti kažką unikalaus. O unikalus ne visada turi būti jūsų produktas. Pabandykite patį save pristatytiai kaip išsiskiriantį iš kitų. Kaip darantį kažkaip kitaip, nei visi likę. Taip turėsite šansą, jog žmonės pamils jūsų optimizmą ir susidomės Jūsų siūloma preke. Tik asmeniškai pasiekę klientai turėsite šansų laimėti kažkurią rinkos dalį. Kaip jau minėjomė, jeigu tiesiog būsite vienas iš tų, kurie talpins savo rankdarbius internete Jūs tiesiog vienas iš eilinių pardavėjų. Ir jus pasirinks tik tokiu atveju, jeigu Jūs papasakosite pirkėjui savo unikalią istoriją. Tai gali kainuoti, bet tuo pačiu galėsite ir palaikyti savo aukštesnę produkcijos kainą. Kaip tai tarkim daro „Apple“. Nors jų produkcija gal ir nėra pati geriausia, bet jie pasakoja istoriją, jog be „Apple“ produkcijos Jūs esate niekas. Ir ši istorija jiems puikiai suveikė. Daug žmonių renkasi jų telefonus, vietoj konkurentų telefonų, kurie savo parametrais geresni ir pigesni. Bet ši nupasakota istorija verčia žmones siekti obuoliuko produkcijos, kad žmonės pasijaustų laimingi ją įsigiję.

Kasdien pasaulyje miršta 6300 žmonių savo darbo vietoje. Tai net 2.3 milijono gyventojų per metus. Galima teigti kad per metus pasaulyje miršta vien dėl to, jog darbų sauga yra pamirštama arba jos nepaisoma. Tačiau ar tikrai ji buvo sugalvota tik tam, kad sugalvoti ar šie skaičiai priverčia susimąstyti?

Taigi per metus pasaulyje miršta tiek žmonių, kiek panašiai turi mūsų šalis. Daugiausiai atsitikimų žinoma būna kur darbas sunkus, įvairiose šachtose ir pan. Tačiau nereikia pamiršti, kad darbo sauga yra daug platesnė. Štai neteisingas sėdėjimas darbe prie kompiuterio gali senatvėje sukelti nepakeliamą skausmą nugaros ar kaklo srytyje. Tai tikrai paankstins jūsų mirtį. Tai galima pakeisti tiesiog pakeičiant kėdę į patogesnę, arba padarius jog stalas būtų tinkamame aukštyje. Visa tai yra taipogi darbų sauga.

Žinoma, darbdaviams dažniausiai mažiausiai rūpi darbų sauga, nes ji kainuoja pinigus. O tai papildomi kaštai išlaikyti darbuotoją. Tačiau darbuotojas, kuris jaučiasi patogiai savo darbo vietoje yra net 30% našesnis. Jis sukuria daug daugiau pridėtinės vertės ir tai tikrai atsiperka. Nereikia pamiršti, kad geras darbuotojas tai yra įmonės veidas. Jeigu darbuotojai nebus laimingi, teks ieškoti kitų, o paieškos užtrunka ir kainuoja pinigus. Kol niekas toje vietoje nedirba, niekas ir nekuria pridėtinės vertės.

Dažniausiai pasaulyje galima pastebėti jog yra išnaudojami imigrantai. Jie atvažiuoja susirasti darbo ir užsidirbti daugiau pinigų. Jie dažnai ne taip gerai moka tos šalies kalbą arba išvis nemoka. O tikėtis, jog jie žinos tos šalies įstatymus išvis neįmanoma. Imigrantai nepriklauso jokioms profesinėms sąjungoms, todėl jų niekas negina. Darbdaviai yra linkę tokius žmones išnaudoti. Todėl tikrai ne visada verta dėl didesnių pinigų aukotis.

Gyvenimo kokybė yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su žmonių pragyvenimo lygiu. Kuo daugiau laisvės, tuo geriau žmonės gyvena, nes tuo skaidriau viskas šalyje vyksta. Štai Europoje didžiausia spaudos laisvė yra skandinavų šalyse, tose šalyse, kurios šiuo metu gyvena puikiai ir mažai skundžiasi dėl krizės, labiau vadindami ją tiesiog recesija.

Spauda Lietuvoje yra ganėtinai laisva, jei palyginsime su savo kaimynėmis. Štai mes lenkiame Lenkija, Latviją, Baltarusiją ir Rusiją. Todėl ir gyvenimo lygis Lietuvoje yra tikėtina jog kils (ką kiti ekonomistai ir pabrėžia). Štai Lietuva lenkia visas šalis, kurias ypatingai kamuoja gili krizė. Graikija, Ispanija, Italija ir Portugalija tik gali pavydėti tokios spaudos laisvės kokia ji yra Lietuvoje. Todėl galima net neabejoti, korupcija tose šalyse yra tiesiog milžiniška.

Viena iš šalių, kurioje jaučiama artėjanti krizė – Prancūzija, taip pat atsilieka spaudos laisve. Bet kas tai yra spaudos laisvė? Tai yra procesas kiek savo laikraščiuose gali rašyti žurnalistai. Kiek yra ribojamas jų noras rašyti apie vieną ar kitą dalyką. Į jį įeina spaudos reguliavimo įstatymai, kurie yra šalyje. Taip pat įeina ir politinis reitingas, tai yra kiek procentų straipsnių apie politiką yra užsakomieji, tai yra teigiamai atsiliepia apie kažkokią tai partiją. Ekonominės sąlygos taip pat įeina į šį reitingą – vien dėl jo Lietuvos reitingas yra kritęs, nes Lietuvoje spaudos yra perkama vis mažiau. Žmonės nebegali gauti iš laikraščių, o kaimuose internetas dar nėra iki galo išplėtotas ir žmonės neperskaito naujienų.

Bet reikia nepamiršti, kad Lietuvoje šis reitingas yra labai geras. Jeigu žmogus atsidarytų savo tinklapį (blog’ą) jame galėtų rašyti apie kiekvieną norimą partiją. To tinklapio niekas politiniu sprendimu neuždarys, kaip tai nutiktų kokioje Kinijoje. Įstatymai leidžia rašyti apie tai ką norite.